2011 metų vasaros pradžioje viename marijampoliečių pokalbyje nugirsta frazė : “Nėra į ką čia toje Marijampolėje žiūrėti”- privertė susimąstyti. Nejau tikrai nėra į ką ? Kadangi šį klausimą uždaviau pati sau, tai ir atsakymo tik iš savęs ir galėjau tikėtis. Lengva ranka užrašų knygelėje brūkštelėtas įrašas “vasaros projektas : 100 štrichų Marijampolės portretui” tapo akstinu kūrybiniams ieškojimams, leidusiems miestą (kuriame gyvenu jau 16 metų) išvysti naujoje šviesoje. Ir ta šviesa ne tik apšvietė tolimas (ne atstumu, o abejingumu) kertes, bet ir išryškino niuansus seniai pažįstamų (ir dėl kasdienio įprastumo nebepastebimų) reiškinių.
Po 9 mėnesių “plačiai atmerktų akių” etapo pasirodė knygelė “100 štrichų Marijampolės portretui”, kurios “štrichų” eiliškumą nulėmė erdvinis išsidėstymas. Atskaitos tašku pasirinkę stotį pradedam kelionę pagal laikrodžio rodyklę ir, judėdami spirale, apsukę keturis sąlyginius ratus aplink Marijampolę, esame lyg ir įtraukiami į kosminį visatos ritmą.
/iš įrašo internetinėje svetainėje 100strichu.lt/
Atrodo, apie savo Marijampolę jau žinome viską, bet pakanka paimti į rankas nedidelę Luanos Masienės sudarytą knygelę, ir įsitikinsime, kad netikėtumai ir staigmenos gali slypėti ten, kur mes visai neįtariame. Todėl už šios knygelės sumanymą jos autorei norisi pasakyti „bravo“.
Tai bene pirmoji knygelė miesto gyventojams ir svečiams, kur ne tik pristatomi lankytini objektai, muziejai, parkai ir poilsio vietos, bet ir supažindinama su įdomiais Sūduvos krašto žmonėmis, klubais, spaudos leidiniais, renginiais, festivaliais, tradicijomis. Knyga tokia marga, tokia netikėta, kad vargu ar kas kitas galėtų ką nors panašaus sugalvoti.
Objektai ar žmonės ne tik pristatomi – pateikiami ir jų interneto adresai ar telefonai, o knygelės gale pridėtas Marijampolės žemėlapis, kur kiekvienas iš aprašomųjų yra pažymėtas. Kiekvienas štrichas ir potėpis yra įdomus, originalus bei vertingas.
Susiraskite šią mažą knygelę ir pavartykite ją. Atraskite Marijampolę kitu kampu. Ir pasidžiaukite, kiek daug ir netikėto mes čia turime. Tik mokėkime tai atrasti ir pastebėti.