Ši knyga apie dvi drauges, dešimtmetes mergaites Ditę ir Luną, iš pirmo žvilgsnio tokias panašias į tūkstančius mergaičių Žemėje. Skirtumas toks, kad jos yra iš kitų, nežemiškų civilizacijų: viena iš Aghartos, Žemės viduje egzistuojančios planetos, kita – iš žvaigždės Arkturas, esančios už maždaug 37 šviesmečių nuo Žemės. Vieną vasaros dieną jos patenka į savo planetas, kad perimtų žinias iš savųjų, ir po septynių dienų (Žemėje tuo metu prabėga septyneri metai) grįžta atgal atlikti savo misijos.
Tai alegorinis pasakojimas apie fizinio ir astralinio pasaulių sintezę, apie kūno ir dvasios vienovę neneigiant vieno ir neiškeliant kito, apie tiltus tarp sąmonės ir materijos bei apie jų pusiausvyrą, siekiant svarbiausio žmogui – LAIMĖS.
Nesvarbu, ar šią knygą priimsite kaip genialų vaizduotės polėkį, ar kaip tikrų meistrų užfiksuotą ir atspindėtą Visatos „duomenų bazės“ informaciją. Svarbu, kad ji sudomintų ir paskatintų praverti duris į save. Tam, kad išvystumėte iš ten sklindančią šviesą, nušviečiančią kelią į laimę. Juk gyvenimo prasmė – būti laimingam. O tada ir su egzistenciniu tragizmu, ir su buitinėm problemom susidorosim.
Knygoje vaikams, paaugliams, o ir suaugusiems paprastai, bet ne prastai paaiškinamos esminės gyvenimo tiesos. Tokios knygos seniai trūko, kas perskaitys, supras. To nepavadinsi nei pigia ezoterika/new age, nei kiču/banalybe. Tai tiesiog tai, ko reikia. Meškerė žuviai – LAIMEI – pagauti. Gaudykit. Perskaičiau vienu ypu.
Nenoriu atskleisti knygos siužeto, viską rasite joje, susiraskite ir skaitykite, negalima atimti to malonumo suvokti pačiam. Paminėtina, kad knyga nėra didelės apimties (apie 110 psl.), taigi, pats tas, iliustruota ji fantastiškai (Neringa Krivičienė, Darius Kelmelis, Roldan West), dizainas puikus, redagavo profesionalas, rašytojas Vainius Bakas.
Galiu tik pridurti – daugiau tokių knygų ir tokio puikaus pozityvo, kurio Lietuvoje (ir pasaulyje) labai trūksta. Bene vienintelė knyga, kurią pastaruoju metu skaičiau, ir kurioje nebuvo jokio negatyvo. Net nustebau, kame čia šuo pakastas…
Mindaugas Peleckis /radikaliai.lt; 2016 07 03/
Kalbėti apie laimę drąsu. Juk kiekvienam ji tokia skirtinga…Nebijote sulaukti prieštaravimų?
Pats gyvenimas ir yra virtinė prieštaravimų. Būtent prieštaravimai sukuria energiją ir taip esame įtraukiami į amžiną judėjimą. Metų laikų kaita, įkvėpimas-iškvėpimas, susitikimas-išsiskyrimas, in-jan… Viskas yra priešybės, bet tai tik dvi vienos visumos dalys. Ir tos priešybės arba skirtingumai nėra pretekstas pykčiams, nesantaikai ar karams . Gamta nemėgsta tuštumos – viena sunyksta tam, kad užleistų vietą kitam. Tai nėra jokia tragedija, tai yra tikras gyvenimas. Ir nebūtina lįsti į vidaus degimo variklius, kad tai suvoktum.
Bet pavadinime esantis žodis “formulė“ tartum nuorodą į kažkokią surastą tiesą?
Formulė nėra receptas. Kepdami pyragą tiksliai pagal receptą jūs visuomet gausite tokį patį pyragą (na, nebent sudeginsit). Formulių tam pačiam dydžiui ar reiškiniui gali būti daug. Štai pvz.: per matematikos egzaminą abiturientams pateikiamame formulių lape yra net keturios trikampio ploto apskaičiavimui skirtos formulės. Bet jei nežinosite, ką reiškia tos a,b,c, p,r, R, sinx, jos bus bevertės. O jei net žinosite, bet sudauginsite ar padalinsite blogai… Taigi formulė dar negarantuoja teisingo atsakymo.
Marija Burokaite / iš interviu ”Suvalkietyje”; 2015 03 26/
Knygos pristatymas – simbolinė kelionė traukiniu paskutiniajame vagone, kur paslaugios palydovės keleiviams siūlo kavą, arbatą, pyragaičius, vyksta įprasti kelionėje pokalbiai – apie gyvenimą. Dvi moterys (šio renginio vedėjos režisierės Vita Gvazdaitienė ir Milda Mažėtytė) kalbasi apie jau perskaitytą „Spalvotą laimės formulę“. Taigi diskusija pakrypsta būtent šia linkme, juolab kad tame pačiame vagone keliauja ir pagrindinės knygos veikėjos – Ditė ir Luna, arba – ir autorės Edita bei Luana. Apie knygą, jos gimimo aplinkybes pasakoja Luana: „Į šią knygą galima žiūrėti kaip į mistinę apysaką, savianalizei skirtą psichologijos vadovėlį, galima ją šifruoti panaudojant savo filosofines, religines, ezoterines žinias,“ – aiškino knygos pristatymo metu L. Masienė. Galima šią knygą skaityti ir kaip alegorinę pasaką, todėl skaitytojų auditorijos amžius nenusakomas – tarsi neaišku, kam ji skirta, arba, kaip teigia autorės, skirta tiems, kurių pasaulėžiūroje netrūksta išminties, o pasaulėjautoje – vaikiškumo (prisiminkime pasaulinio garso alegorines pasakas – kad ir A. de Sent-Egziuperi „Mažąjį princą“ ar P. Koeljo „Alchemiką“). Įtaigus „Spalvotos laimės formulės“ stilius, ryškūs personažai, kvapą gniaužiančių nuotykių kupinas siužetas ir perteikiama išmintis (knygoje galima įžvelgti įvairių kultūrų, didžiųjų žmonijos mokytojų išminties sintezę), puiki knygos išleidimo kokybė (tekstą puošia meniškos iliustracijos) leidžia prognozuoti stiprų leidinio įsiveržimą toli gražu ne vien į Sūduvos kultūrinį gyvenimą.
Laima Grigaitytė/mususavaite; 2014 04 13/
Pages: 1 2