PARALELIAI
“Kuo greičiau judi,
tuo lėčiau eina laikas,” –
ištarė Beuyso triušis,
gurkšnodamas girą,
kurioje plaukiojo razina.
Tuo metu Žemėje
mergaitė Alisa
žaidė savartyne.
“Žygio batų” dėžėje
rado languotą liemenę:
“Kokia mažytė,
kaip tik triušiukui.
O, dar laikrodėlis…
Be rodyklių?
Kaip gerai – visada
bus dvylika
be penkiolikos keturios.”
“Kuo greičiau judi,
tuo lėčiau eina laikas,” –
ištarė Beuyso triušis,
gurkšnodamas girą,
kurioje plaukiojo razina.
“Hmmm…” – mąsliai nutęsė
Alisos triušis,
krapštydamasis liemenės kišenėlėje.
“Dvylika be penkiolikos keturios?
Aš skuodžiu. Tuoj atneš man
matuotis liemenę…”
ŽINIA
Nebereik man nei sodų Edeno
anei šiltnamio su ridikėliais.
Nebeliko manęs-tik vėjas
Letos upėj plukdantis sielius.
Nebenoriu piešti bambukų
kvėpt-iškvėpt, priimt ir paleisti
virto striptizu šokis teptuko
jėgų nėr – nei teist, nei atleisti.
Nebereik man l’amūrų pliuškenimo
garsas skrodžia tylą (pa)stojusią
lieka pėdsakas iš-gyvenimo
ir žinia ši – nuo angelo puolusio.
prieškalėdinis dviejų poetų susirašinėjimas
/vakare eisiu pas mama
dabar-gal paišysiu eglutę/
/daraisi kaip navakas
eglė tampa svarbiau už lemputę/
/vienok, mes abu iš Žaliakalnio/
/o, tuomet suprantamas (po)linkis
į ž a l i a skarę/
/na,gal labiau į šešėlius tarp šakų,
kol jų skraistės skvernu nepridengė maja/
/išties tai saugiau
pavojingiau šaka tarp šešėlių/
/kaip kaip? kur ten ašaka?/
/vilkas prarijo ašaką/
s e k u s e k u p a s a k ą
v i l k a s r i j o a š a k ą
/turtinga mūsų kalba/
/…o žmonės vis apsimeta vargšais
todėl ir netikiu jais
suryja perlus kaip paršai/
/kam jais tikėt?
jie negirdi ir nesupranta/
/na, kartais norisi su kažkuo pakalbėt
ir paliest neatvėsusią ranką/
/tikrovėj per daug duomenų-
išvados klaidingos pareina/
/šimtmečiais aparatą-save gaminu
kad apie klaidas informuotų lemputė/
/bl,nieko iš to nebus
ji mirksės amžinai
einu geriau aš piešti eglutę/
***
Taip iš lėto, ramiai, iš lėto,
Tarsi pūsčiau pudrą nuo spurgos,
Obels snaigės šoka baletą
Ant čiurlioniškai skambančios kūdros.
Taip atsargiai, švelniai ir grakščiai,
Kad nedrumstų tavojo sapno,
Amžinybė ištraukia rakštį
Iš širdies –kad pradėtų plakti.
Kad dvasia vėl pradėtų gausti,
Išsilietų sonetai sonatom,
Kad balandos pavirstų paukščiais
Ir mirtis tepaliktų tik datom.
Kad baltam spindesy išsimaudę,
Tarsi prizmę perskrodę skausmą,
Žmonės taptų spalvom, o ne batais
Nutrenktais kasdienybės palaukėj.
Taip iš lėto, ramiai, iš lėto,
Tartum pūstum pudrą nuo torto,
Atminties užsipildo vietos
Praeities užmirštais akordais.
rubajatai
1
Negėriau vyno – nesužinojau skonio,
žirgyno vietoj – tik atvirukas ponio.
Prisiekusiems teisme pamerkiau vakar akį:
„Mieli bičiuliai – gal negadinkit fono?“
2
Mėgstu vienatvę, kai namie, žinau, laukia,
šiltoje vonioj gulint – į džiungles traukia.
Kuomet kelionėje nukrinta bato padas –
žvelgiu pavydžiai, kaip Senoj valtis plaukia.
3
Užrašų knygelėj numerį aptikau –
per siekius, jausmus, draugus tave primiršau.
Džiugiai surinkau. Antroj eilėj penktam kape
telefonas suskambo. Pavėlavau…
4
Kūjo smūgiais nudaužiau kas buvo „ne aš“.
Grimzdama į dugną rašiau odei natas.
Iškilau gyva. Žuvų neišmokiau skraidyt –
grįšiu, kai praplėsiu vandenyno ribas.
5
Mirktelėjom – kadras, mirktelėjom – kitas,
lieka atminty dabarties koloritas.
Su inkliuzais galvoj šmirinėjam po svietą…
Dūsta sluoksniais būties užklostytas mitas.
6
Nepažinai? Pernai matei – čia aš, drugys.
Ech tu… žadėjai amžiams likt sielos dvynys.
Tau ugnies paskirtis – išsikepti šašlyką,
man – šviesos būtyje ir mirties derinys.
7
Užkrėstas mintis saugau stalčiuj sugrūstas.
Išalkus` atsikandu sausainėlio Prusto.
Erezijom užspeitusi save į kampą
užsnūdau palaimingai lovoj. Prokrusto.
8
Skrandute aprengtas vakarykštis žodis.
Diegtas pažangos. Ekskliuzyvinis grobis.
Rankovės trumpos. Per pečius ankšta. Išaugęs…
Juokingas, bet jis vis dar šimtmečio lobis.
9
Ketvirtadienis: apsidraudžiau. Nuo karo.
Penktadienis: pastačiau laivą. Dėl tvano.
Šeštadienis: nusiunčiau vaistų į Zimbabvę.
Sekmadienis: užspringo. Prie pietų stalo.
haiku
1
Aš esu tu
Sušuko kriauklytė
Sapne išvydusi Paukščių taką
2
DNR spiralė
Susirangiusi aukso pjūvyje
Ramiai laukė pasaulinio tvano
3
Ertmė prie ertmės
Šnabždesių švokštime
Dar tikiuos išgirst kodą