Įkalinti

Aistros kūną, ne sielą lepino

Aistros kūną, ne sielą lepino,
tavo meilė kalbėjo be žodžių,
aš apkurtus‘  nuo liaupsių ir pragaro ratų
negirdėjau tylos ir ieškojau
beprasmybėj prasmės,
kančioj džiaugsmo,
tiesoj melo,
skurde išdidumo
ir kvatojau iš skausmo,
ir kritau iš iliuzijų aukščio,
ir bijojau rytojaus,
smaugdama savo rankom švelnumą,
kurį aptikau pataluos po bemiegės nakties,
kai tave išlydėjau
atgal– į tikrovę,
atgal – į gyvenimą
iš manosios būties.

Nuo savęs pabėgti bandžiau

Nuo savęs pabėgti bandžiau
ir užtrenkti duris norėjau.
Netikėtai nei man, nei tau,
į  gyvenimą vieną
gyvenimai du susiliejo.

Kai tu šalia,
aš žemės nejuntu po kojom,
pasaulis sukasi,
kažkur iš tolo
atklysta ateitis…
Pamiršę viską
žengiame rytojun,
nepaisydami, ką mums
žmonės pasakys.

Griaudama likimus savų,
per giliausias pusnis
į tave lyg pamišus‘  lekiu…
———————–
Lyg pamišus‘  lekiu į tave,
griaudama likimus savų,
per giliausias pusnis.
Tu – kadais atplėšta
mano  sielos dalis.

Priglausk mane.
Paliesk akis ranka.
Vien judesio pakaks,
kad nerimas išblėstų,
kad abejonės taptų tik klaida.
Eime…Eime į niekieno
nežinomą dar miestą.

Ten, kur mūs svajonių
keistieji namai,
šiandien tuščia –
girdėt tik verkšlenimas
vienišo vėjo.
Ten sustodavo laikas,
Ten kelio pradžia
į gyvenimą, kuriuo
šitaip tikėjau.

Visas pasaulis telpa tavy.
Be tavęs ir diena ne diena,
ir naktis ne naktis.
Ir visai nesvarbu,
kad dabar tu toli.
Tu – kadais prarasta
mano  kūno dalis.

Mes dar tiek daug ko neturejom.
Neturėjom pavasario,
neturėjom pajūrio smėlio.
Mes dar tiek daug ko nepatyrėm:
dar skaudžiai nekritom
ir aukštai dar nekilom.

Kai tu šalia,
aš žemės nejuntu po kojom,
pasaulis sukasi,
kažkur iš tolo
atklysta ateitis…
Pamiršę viską
žengiame rytojun,
nepaisydami, ką mums
žmonės pasakys.

Griaudama likimus savų,
per giliausias pusnis
į tave lyg pamišus‘  lekiu.
———————–
Lyg pamišus‘  lekiu į tave,
griaudama likimus savų,
per giliausias pusnis.
Tu – kadais atplėšta
mano sielos  dalis.

Visas pasaulis telpa tavy.
Be tavęs ir diena ne diena,
ir naktis ne naktis.
Ir visai nesvarbu,
kad dabar tu toli.
Tu – kadais prarasta
mano kūno dalis.

Pages: 1 2 3 4 5 6