[vc_row][vc_column][vc_column_text]
Užsimiršti
Užsimiršti…
Be baimės,
Be skausmo
Ir be gailesčio sau
Nusileist iš iliuzijų aukščio –
Per ilgai jau tenai išbuvau.
Atsisveikint…
Be pykčio,
Be keršto
Ir be noro sugrįžti atgal,
Naujai Meilei duris atverti –
Kilt dangun
ir garmėt pragaran.
Susitaikyt…
Su tuo, kad (galbūt?)
Kada nors Ji ir vėl išeis,
Nesvarbu…
Nes gyventi galiu
Tik kasnakt mirdama
Ant tavųjų delnų.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]
Pasiilgau žodžio
Pasiilgau žodžio –
galingo ir nuogo,
be paradinės kaukės,
be sceninio įvaizdžio.
Pasiilgau prasmės kvapo,
ne dvoko,
nuo minčių supelijusių
kylančio.
Pasiilgau žodžio,
kuomet minia galvą nulenkia
prieš jo tiesą,
susigėdus‘ dėl melo.
Pasiilgau žodžio,
kurį Ariadnė įduotų į ranką,
kad išvestų mane vėl į kelią.
Pasiilgau žodžio,
kuriam panorėčiau nupiešti sparnus,
kad galėtų ištrūkti į laisvę,
jeigu netyčia užklystų
į skurdo namus…[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]
Vakar mąsčiau apie kapus…
Vakar mąsčiau apie kapus…
Apie skubančio, lekiančio šuoliais
nesutramdomo gyvenimo virpulį,
apie tiesą, paslėptą senuos labirintuos,
apie akmenis, slegiančius irstančius kūnus,
ir takus, artimųjų išmintus.
Vakar mąsčiau apie kapus.
Ir be baimės, be liūdesio, skausmo,
be noro vėl gimti
priimu mano namuos bežengiančią
ramybe alsuojančią mirtį.[/vc_column_text][vc_single_image image=”332″ img_size=”medium” style=”vc_box_shadow_3d”][/vc_column][/vc_row]